Nereikalingas
Susirietęs kampe aš guliu,
Stebiu kaip už grotų žmonės praeina.
Jie nepažiūri į mane,
Kaip mano kūnas mirti baigia.
Aš likimo nuskriaustas esu,
Gimiau nereikalingas - toks lieku.
Širdelė šąla greitai,
Nes meilės aš nebejuntu.
Šalia dubenėly įpiltas,
Sušalęs vanduo - kaip ir aš.
Akyse vis nedingsta vaizdas,
Aplink tuštuma ir tamsa.
Aš likimo nuskriaustas esu,
Gimiau nereikalingas – toks mirštu.
Pamirštas visų, neprisimintas,
Galvelę ant šalto grindinio dedu.
Ir amžinajam miegui užmiegu.
:::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::
Sveiki visi. Šis eilėraštis parašytas gyvūno akimis, kuris yra prieglaudoje.
Tikiuos, kad patiko:>>
L.L.
Patiko (18)
2012-01-16 |
Be temos
Suspaudė širdį. Labai gražu ;)
OsOm! :*
Dėkui :>>
Toooks nerealus eilerastis. Net asara isriedejo:o
Didelis Lik’as nuo manes.
pirmas eilėraštis kurį galėčiau skaityti ir skaityti. labai patiko. :))
Pažiūrėjus šuneliui į akis, atrodo, kad jis iš tikrųjų tai jaučia, kas čia parašyta, net gaila.
O šuo -vienas geriausių žmogaus draugų.
eee nu kam taip liudnai rasyti, gi tokie faini tie gyvuneliai… :/
JUSTE_* and Me - ačiū!
ALGdas - pritariu, kad vienas iš Geriausių. :)
username - kad gyvūnėliai faini tai abejonių jokiu nekyla, bet jie laimingi būna kuomet turi šiltus namus, mylinčius šeimininkus, o čia prieglauda. Ir kuomet gyvūnas yra ten manau jis yra nelaimingas. Todėl šis eilėraštis ir yra liūdnas. :)